„Ypač prašome padidinti NATO priešakinių pajėgų kovines grupes iki NATO priešakinių brigadų lygio, Baltijos valstybėse užtikrinti patikimus NATO oro gynybos pajėgumus, sustiprinti NATO karinės įrangos ir atsargų dislokavimą Baltijos valstybėse“, – penktadienį pradėdama NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimą sakė ji.

„Supraskite, matydami Rusijos kariuomenės vykdomus žvėriškus nusikaltimus bei nežmoniškumo ir žiaurumo lygį, nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Matydami Rusijos kariuomenės vykdomus žvėriškus nusikaltimus bei nežmoniškumo ir žiaurumo lygį, nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu.

Pernai iš rusų išlaisvinus Kyjivo priemiestį Bučą Ukrainoje, aptiktos masinės nužudytų civilių gyventojų kapavietės, Mariupolis per karą buvo smarkiai sugriautas, ten taip pat vyko gyventojų žudymai.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi investuoti į savo karinius pajėgumus, infrastruktūrą.

„Lietuvos įsipareigojimai paremti ne tik žodžiais, bet ir finansavimu: Lietuvos Seimas priėmė sprendimą padidinti išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2,5 procento“, – tvirtino ji.

Pasak Seimo pirmininkės, saugumas – esminis valstybės gerovės garantas, tik išsprendus saugumo problemas sudaromos sąlygos pažangai kitose srityse.

Ji pažymėjo, kad Ukraina, sustabdžiusi Rusijos puolimą, vaidina svarbų vaidmenį Europos saugumui, dėl to Lietuvos Seimas yra išreiškęs politinę valią pakviesti Ukrainą į NATO.

„Tvirtai tikiu, kad tai gali būti vienas svarbiausių Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimų. Ukrainą turime remti visapusiškai. Bet kuriuo atveju, noriu patikinti Aukščiausiosios Rados pirmininką Ruslaną Stefančuką, kad, kaip Lietuvos įsipareigojimo būti kartu su Ukraina iki pergalės patvirtinimą, Lietuvos Seimas priėmė sprendimą nenukabinti Ukrainos vėliavos nuo šios tribūnos tol, kol tęsis Rusijos invazija“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, prasidėjusiame  NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime dalyvauja 25 parlamentų pirmininkai, 31 valstybės delegacijos. Tarp jų – Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas, Švedijos Karalystės parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais.