Profesorius: pandemija nekalta, kad mokiniai nemoka matematikos

  • Teksto dydis:

Matematikos valstybinio egzamino neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų. Švietimo ministrė sako, kad abiturientų matematikos žinios blogėjo su kiekvienais metais, o matematikos profesorius LNK atskleidė, kokios to priežastys.

Prakiuręs dangus atspindi ir dalies abiturientų nuotaikas. Oficialiai paskelbta – matematikos valstybinio egzamino neišlaikė daugiau nei trečdalis ir tai yra apie 5 tūkst. jaunuolių.

„Yra įvairių reakcijų – vieni sako, kad kalti yra mokytojai, kad nebuvo tinkamai išdėstyta medžiaga, kiti sako, kad galbūt patys per mažai įdėjo darbo, o dar viena grupė sako, kad tiesiog egzaminas buvo labai sudėtingas“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.

Švietimo ministrė per daug nesistebi ir sako – abiturientų matematikos žinios blogėjo su kiekvienais metais, o tai, kad dabar neišlaikė net 35 proc., atskleidžia jau kritinę situaciją.

„Toks skaičius nebegali net pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Tos nuotaikos tarp abiturientų yra pakankamai liūdnos“, – teigė K. Pralgauskytė.

„Mes kuriame tūkstantmečio mokyklas, kalbame apie pedagogų prestižą, tarsi jau tuoj išsiveršime į tam tikras erdves, bet tos erdvės yra visada nusodinamos, kai reikia pjauti tam tikrus rezultatus. Galiausiai tai tampa satyrikų plunksnos verta situacija“, – komentavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius

Ministrės įsakymu suformuota ekspertų komisija įvertino užduočių struktūrą, sudėtingumą, formuluotes.

Komisija nustatė – egzaminas programą atitiko, tačiau du uždaviniai sukėlė abejonių, tad komisija pasiūlė vertinimą koreguoti.

„Du uždavinius anuliuojame ir rezultatai pasikoreguoja, bet juk yra atsakingi žmonės, kurie kuria užduotis, kurie programas kuria, kurie už visa tai privalo prisiimti atsakomybę“, – teigė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Kartelės nuleidimas koregavo rezultatus tik surinkusių aukščiausius balus. Dabar Lietuva jau gali nors kiek pasigirti – turime daugiau šimtukininkų.

„Turime 0,8 proc. mokinių, kurie surinko aukščiausią įvertinimą – 100 balų. Jeigu nebūtų pritaikytas šis pokytis, būtų perpus mažiau“, – tvirtino Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Tačiau neišlaikiusiųjų skaičius nesikeičia, tad jau ir politikai pratrūko. Yra sakančių, kad egzaminų sudarytojai turi prisiimti atsakomybę už blogai parengtas užduotis ir trauktis iš užimamų pozicijų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Tačiau kodėl net ir patys primityviausi uždaviniai trečdaliui neįkandami?

Kaltų nėra, atsakingų nėra, atsakinga yra kažkokia išplaukusi sistema.

„Tokie rezultatai yra ir seniai priimtų, ir nepriimtų sprendimų rezultatas“, – teigė švietimo ministrė.

„Kaltų nėra, atsakingų nėra, atsakinga yra kažkokia išplaukusi sistema“, – sakė G. Sarafinas.

Ministrė sako, kad rezultatai atskleidė atotrūkį tarp miesto ir rajonų mokyklų, o kur dar papildomo mokymosi indėlis.

„Žinome ir šiandien, kad tikrai ne vienas mokinys lanko korepetitoriaus pamokas ir labai gaila, kad kai kurie vaikai, gyvenantys tokiose vietovėse ir sudėtingoje socialinėje aplinkoje, neturi tokių galimybių“, – kalbėjo Jurgita Šiugždienė.

„Dabar bus nerealus išaugimas samdomų korepetitorių po šitos vasaros, nes šeimos nemato kitos išeities. O kas joms lieka“, – svarstė G. Sarafinas.

„Situacija šiuo metu Lietuvos mokyklose yra dramatiška. Iš esmės trūksta mokytojų, jau niekas nekalba apie kvalifikaciją, kokybę, kalba apskritai apie gyvą žmogų, kuris galėtų ką daryti“, – komentavo S. Jurkevičius.

Švietimo ministrė pokyčius žada.

„Du egzaminai, slenkstis, tarpiniai atsiskaitymai, bendrojo ugdymo programų pokyčiai“, – vardino J. Šiugždienė.

Valstybiniai matematikos egzaminai bus skirtingi besimokantiems bendruoju ar išplėstiniu kursu. Nuo 2024-ųjų matematikos egzaminas taps privalomu norint įstoti į aukštąją mokyklą, išskyrus menus.

„Manęs šiomis dienomis vis klausia, ar neplanuoju siūlyti atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Aš tikrai atsakau – tvirtai ne“, – pabrėžė švietimo ministrė.

Per stojamuosius į universitetą matematikos neišlaikė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Metus teko dirbti sandėlyje. Po metų egzaminą įveikus G. Nausėda ilgus metus dirbo ekonomistu.

Šiemet prasti rezultatai ir informacinių technologijų, neišlaikė apie 14 proc.

Ką abiturientai moka geriausiai – užsienio kalbas. Šiemet geresni nei pernai ir istorijos rezultatai.

Pandemija nekalta, kad mokiniai nemoka matematikos

„Aš sakyčiau, kad patirti sėkmę yra pusė darbo. Reikia, kad ta sėkmė būtų pagrįsta kokybišku matematikos mokymu“, – teigė matematikos profesorius Rimas Norvaiša.

Anot profesoriaus, egzaminų rezultatai Lietuvoje pradėjo prastėti dar prieš 20 metų, tad pandemija čia neturi reikšmės. Atsakymo reikia ieškoti dar 2001-aisiais, kai buvo priimti tam tikri švietimo sistemai įtaką padarę sprendimai.

Prieš kelis dešimtmečius balansas buvo pakeistas – buvo nuspręsta, kad žinių įgijimo gali būti ir mažiau, svarbiausia yra asmenybės ugdymas.

„Moksleiviams egzaminas buvo per sunkus, todėl, kad jie nemoka. Man patiko mintis, kurią išgirdau per pristatymą, kad buvo pripažinta, jog egzaminų [rezultatų] prastėjimas prasidėjo ne per pandemiją, bet prieš du dešimtmečius. 2001-aisiais metais jau galima matyti aiškią tendenciją. Jeigu šitą pripažįstame, klausimas, kas atsitiko prieš du dešimtmečius, kad pradėjo prastėti matematikos rezultatai. Čia atsakymų gali būti ne vienas. Mano patirtis, skaitant edukologų darbus, žiūrint matematikos vadovėlių turinį, yra štai kas – pagal švietimo įstatymą mes turėtume vaikus mokyti kelių dalykų – žinių įgijimo ir asmenybės ugdymo. Prieš kelis dešimtmečius balansas buvo pakeistas – buvo nuspręsta, kad žinių įgijimo gali būti ir mažiau, svarbiausia yra asmenybės ugdymas. Tai reiškia, kad vaikas turėtų natūraliai mokytis, jam nereikėtų dėti pastangų, kad jam tai būtų malonu. Kaip žinia, žinių įgijimas reikalauja mąstyti, o tai yra darbas. Matematikos vadovėlių turinys kito ir per tuos du dešimtmečius mes pasiekėme tai, ką turime“, – aiškino matematikos profesorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Norvaiša abejoja, kad esamus mokinius galima tinkamai išmokyti matematikos, nes tam reikalingas tikslingas mokymo tipas nuo pat pirmosios klasės. Anot jo, visa švietimo sistema dabar labiau skatina mokinių asmenybės ugdymą, o ne žinių įgijimą.

Sprendžiant uždavinius nepakanka surasti atsakymą, matematikoje daug svarbiau ir esmė yra pagrįsti tą atsakymą, o tokiems sprendimams vaikus reikia rengti nuo pirmos klasės.

„Čia reikėtų daugiau negu dešimtmečio. Vien programos pakeitimo nepakanka, čia yra susiję keturi dalykai. Greta programos svarbiausia yra mokytojų žinios, nes per tuos dešimtmečius buvo atitinkamai rengiami ir mokytojai, buvo mažiau aktualios dalyko žinios, būsimi mokytojai mažiau rūpinasi mokomo dalyko žiniomis. Taip pat pasikeitė vadovėlių turinys bei vertinimo sistema. Ne kartą buvo akcentuota, kad vertinimas atitinka programą, tai reiškia, kad programa yra kažkas tokio, kas neužtikrina gerų rezultatų. Per tuos du dešimtmečius atsisakyta mąstymo, kuris reikalauja įtempto darbo ir atkaklumo. Sprendžiant uždavinius nepakanka surasti atsakymą, matematikoje daug svarbiau ir esmė yra pagrįsti tą atsakymą, o tokiems sprendimams vaikus reikia rengti nuo pirmos klasės“, – dėstė R. Norvaiša.

Švietimo sistemos darbuotojų atleidimas nieko nepakeis, mano profesorius, verčiau reikėtų keisti visą švietimo sistemą.

„Aš jokių būdu nemanau, kad čia dabar reikėtų kapoti galvas, kadangi ne dabartiniai politikai yra dėl šitos švietimo ideologijos kalti. Čia yra labai gilūs dalykai. Pakeitus žmonės niekas nepasikeis. Čia yra mąstymo arba pasaulėžiūros dalykai. Darant sprendimus švietime nereikėtų remtis tik vienos ideologijos žmonėmis, reikėtų sukurti tokius instrumentus, kad būtų atsižvelgiama ir kuriamas balansas tarp skirtingų pasaulėžiūrų“, – samprotavo profesorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš portretas
Neturėtų būti matematikos egzaminas privalomas, nuo devintos klasės jau galėtų vaikai kurie linkę į humanitarinius mokslus, nebesimokyti išvis šio dalyko. Per matematiką negali įstoti pvz. studijuoti kalbų. Mokomės to, ko niekada neprireikia.

nekalta

nekalta portretas
Kalta valdzia! Lansbergis! O ne tevu neisprusimas, nesugebejimas aukleti,nesugebejimas nukreipti teigiamai.

Aga

Aga portretas
Kalti pedagogai kurie per pandemija stume laika o nemokino.Nes del laiko stokos mokinys negaledavo net paklausti jei kžkas kazko nesuprasdavo.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių